Šiaurės Makedonija ir kitos šalys turi paspartinti reformas, kad galėtų prisijungti prie ES

Europos Parlamentas priėmė pirmąją Šiaurės Makedonijos vertinimo ataskaitą nuo 2022 m. Nors Parlamentas gyrė šalies pastangas modernizuotis ir jos proeuropietišką orientaciją, jis primygtinai priminė, kad pati narystė ES priklauso nuo konkrečių sąlygų įvykdymo. Europarlamentarai teigė, kad ES plėtros procesas turėtų būti grindžiamas tik nuopelnais ir išmatuojama pažanga.

Ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Makedonija padarė pažangą rengiantis narystei, pavyzdžiui, įgyvendindama reformų darbotvarkę ir dalyvaudama naujoje 750 mln. eurų vertės Europos programoje. Tačiau Europos Parlamentas įspėjo, kad nepakanka priimti planus - svarbu juos realiai įgyvendinti. Ypatingą dėmesį jis skyrė viešojo administravimo, teisinės valstybės ir kovos su korupcija reformoms.

Kartu ataskaitoje išreikštas susirūpinimas dėl didėjančios korupcijos tarp įtakingų pareigūnų ir menko visuomenės pasitikėjimo teismų nepriklausomumu. Todėl europarlamentarai paragino stiprinti kontrolę, teismų nepriklausomumą ir priežiūros institucijų gebėjimus.

Kaip ir kitos Vakarų Balkanų šalys, Parlamentas įspėjo dėl didėjančios užsienio jėgų įtakos ir dezinformacijos kampanijų. Ypač didelį susirūpinimą kelia Vengrijos ir Serbijos vyriausybių vaidmuo propaguojant Rusijos ir Kinijos interesus regione.

Šią savaitę taip pat buvo patvirtintos Albanijos (520 balsų už, 120 prieš, 64 susilaikė), Gruzijos (490 balsų už, 147 prieš, 49 susilaikė) ir Bosnijos ir Hercegovinos (459 balsai už, 130 prieš, 63 susilaikė) vertinimo ataskaitos. Kiekviena šalis buvo vertinama atskirai, o bendra ES pozicija išlieka ta pati: pažanga bus pripažinta tik tuo atveju, jei ji bus paremta konkrečiais rezultatais ir pagarba Europos taisyklėms.