Drones and modern warfare

Europos Parlamentas savo ataskaitoje konstatuoja, kad šiandien nepilotuojamos sistemos daro esminį poveikį karo veiksmams. Intensyvus dronų naudojimas Ukrainoje ir jų naudojimas nevalstybinių subjektų, tokių kaip „Hamas“ ar „Houthi“, atskleidė armijų, kurios nėra pasirengusios šiai realybei, pažeidžiamumą. Pasak parlamentarų, mažos šių technologijų sąnaudos ir didelis jų veiksmingumas keičia jėgų pusiausvyrą. Parlamentas pabrėžia, kad Europos armijos turi visiškai integruoti dronus ir priemones prieš juos (vadinamąsias „counter-UAS“) į mokymą, ginkluotę ir operatyvines doktrinas. Tai apima gebėjimą greitai aptikti, sutrikdyti ar sunaikinti priešo dronus, naudojant radarų, jutiklių, elektroninės kovos, lazerinių sistemų ar pigių gynybos sprendimų derinį. Be šių gebėjimų kyla didesnių nuostolių ir manevravimo laisvės apribojimų pavojus.

Ypatingas dėmesys skiriamas pigios ir masėms prieinamos priešdroninės technologijos poreikiui. Parlamentas atkreipia dėmesį, kad dabartinės sistemos dažnai yra brangesnės nei pačios jų naikinti tikslai, o tai ilgalaikėje perspektyvoje yra netvaru. Todėl ES turėtų remti paprastų, greitai įdiegiamų ir ekonomiškų sprendimų, įkvėptų, be kita ko, Ukrainos patirtimi, kūrimą.

Europoslans taip pat ragina keisti karines doktrinas ir investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir bendradarbiavimą tarp kariuomenės, pramonės ir startuolių. Dronai turėtų būti integruoti ne tik į sausumos pajėgas, bet ir į jūrų, oro ir logistikos sistemas. Vienas iš pokyčių turėtų būti aiškesnis dronų naudojimo taisyklių apibrėžimas ir bendri Europos standartai operatoriams mokyti ir sertifikuoti. Taigi ataskaita siunčia aiškų signalą: jei ES nori išlikti šiandienos saugumo aplinkoje, ji turi prisitaikyti prie dronų karo realybės – greitai, koordinuotai ir pabrėždama savo technologinius pajėgumus.